Kuom skiriasi lūzeris nuo pasipūtėlio, “Bagotas” ir vargšas, klounas ir rimtuolis ?

Praktiškai niekuo. Jie yra tik žaidimo kraštutiniai variantai. Žaidimo, kuris vadinasi “stipresnis ir silpnesnis”; “Geresnis ir blogesnis”;  ”Kietesnis ir minkštesnis” . Tai žmonės, kurie žaidzia taip vadinamus Jėgos žaidimus. Vienoje situacijoje jie yra geresni, kitoje blogesni, ir taip visą laiką. Viena būsena keičia kitą. Tevai ir giminės sako: ” neišsišok, būk savo vietoj”. Mokytojai klasėje sako: “būk ramus, netrukdyk kitiem”. Tokie patarimai moko tik vieno- nebūk tas kietesnis, stipresnis, nes kiti jų nemėgsta. Tačiau būti juo nėra blogai.

Kaip nustoti gaišti laiką ir atsikratyti šitų paprastų žaidimėlių? Ogi duoti, kurti vertę, dovanoti. Apie ką aš čia? Lūzeris ir pasipūtėlis. Vienas trokšta dėmėsio, kitas jo turi apsčiai, tačiau nė vienas iš jų tuo nesidalina su kitais. Tai juos ir laiko tame uždarame rate. Ka galima padaryti? Tada, kai esi geresnis, viršesnis ir t.t. imk ir padėk tam silpnesniam, minkštesniam ir apskritai visiem. Duok, dalinkis, gera nuotaika vertingom žinom, patarimais, savo laiku, pagalba, juoku, džiaugsmu. Tada ne tik išsisuksi nuo tų, laiką ir jegas eikvojančių, jegos žaidimų, bet dar ir padėsi kitam žmogui. Būk tuo stipresniu ir kietesniu, tačiau ne vien tik sau.

Kas keisčiausia, kad kai pradedi savo norus įgyvendinti su tikslu, pasidalinti rezultatais- tau padeda aplinkiniai, sulauki pasitikėjimo, atsiveria durys, kurios kitu atveju būtų uždarytos. Nustebtumei sužinojęs, kiek daug galimybių tobulėti atsiveria savanoriams. Man teko vadovauti savanoriams per Gatvės muzikos dieną, tačiau tai dariau ne vien tam, kad patenkinčiau savo norus ar dar kažką. Tai dariau tam, kad padėčiau tvarkytis VEKS darbuotojams, tam kad suteikčiau progą tobulėti kitiems, tam kad įgyčiau žinių, kurias vėliau galėsiu perduoti kitiems. Kita situacija, kurią draugam pasakoju kaip anekdotą: kartą turėjau savo kabinetą, du kompiuterius, darbinį telefoną, netgi naujutėlaitę mašiną, dirbau prie atsakingo projekto… tačiau tik negavau algos  tą dieną.

Pabaigai vieno protingo žmogaus žodziai: “Kuklumu pasaulio neišgelbėsi” Pridėsiu- puikybe irgi.

Kodėl vieni žmonės tobulėja labai sparčiai, ir atrodo, jog jiems tai natūraliai gaunasi, o kiti deda dideles pastangas ir metų metus lieka toje pačioje vietoje? 

Galbūt atsakymas slypi ne tai ką mokaisi, ar kokį metodą naudoji. Galbūt yra svarbiau kaip mokaisi. Štai čia pateikiu 14 mokymosi dėsnių, kurie yra universalūs, ir praktiškai nepriklauso nuo to, kokį dalyką mokaisi- ar matematikos ar slidinėjimo.

1. Mokykis pamažu. Informaciją semi mažais kiekiais ir iškarto taikai praktikoje. Tau nebūtina išstudijuoti slidžių gamybos technologijos, tam kad pirmąsyk nučiuožtum nuo kalno.

2. Nėra nesėkmės, yra tik rezultatai. Kai nesiseka, tai ne Tu esi blogas, kvailas ir t.t.- tokie yra Tavo veiksmai. Ir tai tėra tik rezultatas, kokie veiksmai- tokie ir popieriai. Mokytis galima iš klaidų. Jos parodo gaires, kur link galima tobulėti.

3. Niekada nėra kitų kaltė- atsakingas esi tik pats. Jei padarei klaidą- priimk tai, imkis atsakombės ir turėsi visą kontrolę klaidas ištaisyti.

4. Aktyvus mokymasis. Gautą informaciją reikia pritaikyti praktiškai. Kiekvienas gali pažiūrėti filmą ar perskaityti knygą, tačiau tobulėja tik tie, kas daro tose knygose ar filmuose nurodytas užduotis.

5. Kai ima baimė, nustok galvoti apie neigiamus scenarijus. Geriau imk ir pabandyk. Galų gale paaiškės tai, jog praktiškai bijoti nebuvo ko.

6. Pasiruošk pereiti skausmo laikotarpį. Dažnai būna taip, kad prieš pat sėkmę patiri didžiausią pasipriešinimą. Tai tarsi “pasipriešinimo testas”, patikrinti ar tikrai nori pasiekti savo tikslo. Tereikia išlaukti šį periodą ir sėkmė aplankys tave. Sportininkai sako: tikra treniruotė prasideda tada, kai skauda. Tikri čempionai ištveria tai. Jie laukia ir sako  ” nesvarbu kas nutiks”.

7. Nelauk pritarimo iš draugų ar šeimos. Jiems gali nepatikti, kaip tu keitiesi. Galbūt tu esi jų pasiteisinimų objektas: “Ne man vienam taip blogai”. O kai šalia žmogus ima tobulėti, šiems pasiteisinimams iškyla grėsmė. Būna taip, kad pradėjus tobulėti dingsta draugai, tačiau tai menkniekis, palyginus su kokiais žmonėm ir draugais dar teks susipažinti.

8. Būks pasiruošęs išbandyti naujas idėjas, net jei jos atrodytų beprotiškos. Kiekvienas mokslininkas žino, jog nevertėtų atmesti hipotezės, jeigu ji nėra patikrinta. Tobulėjant ir mokantis dauguma pratimų iš pirmo žvilgsnio kelia nuostabą ir juoką. Bet vistiek verta juos daryti.

9. Kai kas nors pavyko, sužinok kaip ir kodėl tai atsitiko. Atrasi pagrindinę taisyklę: nėra jokių taisyklių, tik gairės. Suprasti kokią taisyklė reikia taikyti, kada netaikyti, o kada sugalvoti savo taisykles.

10. Jei pritrūkai idėjų- nepabėk. Forsuok, apsimesk, padaryk tai dirbtinai. Tokiu būdu išmoksi kažko naujo kitam kartui.

11. Mokykis su tuo, kas tai daro geriau už tave. Nebūtina pasigauti TOP eksperto, užteks žmogaus, kurio pasiekimai šiek tiek geresni nei Tavo.

12. Užtikrink, kad santykis tarp idėtų pastangų ir gautų rezultatų nuolat didėtų. Prieš darant kažką gerai, būna, kad darai tai blogai. Tai normalu. Tačiau, jei nesiseka ilgą laiką- reikia peržiūrėti principus, atrasti, kas tave stabdo ir paspausti save, kad peržengtum komforto zoną.

13. Užbaik ką pradėjai. Dauguma žmonių nepasiekia savo tikslų. Jie arba meta savo veiklas (dažniausiai turi tam gerą priežąstį) arba nekeičia strategijos kai nesiseka.

14. Mokydamasis pereisi šiuos etapus: 

• Nesąmoninga nekompetencija: kažką darai blogai, bet dar to nežinai.
• Sąmoninga nekompetencija: žinai, kad kažką darai netaip, tik dar to neištaisei, nepavyksta.
• Sąmoninga kompetencija: darai tai gerai, tačiau sukaupęs dėmėsį.
• Nesąmoninga kompetencija: darai tai gerai ir darai tai automatiškai.

  Mokytis lengviau, kai esi geros nuotaikos. Padaryk taip, kad mokymasis būtų malonus. Ir… nelaikyk vertingų žinių, kurias išmokai. Perduok jas tiem, kam jų labiausiai reikia. Padėk tam, kas prašo pagalbos, kam reikia žmogaus mokančio tai daryti geriau nei kiti.

Pagal Neil Strauss

Žmogus, siekiantis tikslų, susiduria su keliomis emocinėmis kliūtimis: Nežinojimu, kaip siekti tikslų, Racionalizavimu, Pateisinimu, Negatyviomis emocijomis.

Nežinai kaip siekti tikslų- gali būti taip, jog tavo aplinkoje niekas apie tikslus net nėra girdėjęs, tad nieko keista, kad trūksta žinių kaip jų siekti. Vaistas: ką darau, jei sugenda šaldytuvas- einu pas žmogų, kuris juos taiso. Ką darau jei nemoku siekti tikslų- einu pas žmogų, kuris jau yra tai padaręs, t.y. pasiekęs savo tikslų. Galima nebūtinai eiti pas žmones, galima tą pačią patirtį rasti knygose, mokymuose ir t.t. Tačiau mokymasis iš žmogaus yra vienas efektyviausių ir greičiausiai duodančių rezultatus.

Racionalizavimas- susiduri su problema ar situacija, kurią reikia išspręsti. Tačiau vietoj sprendimo atsiranda racionalaus paaiškinimo ieškojimas. PVZ “aš vėluoju, nes mieste kamščiai.” “negalėjau padaryti namų darbų, nes namie neradau tušinuko” ir t.t. Vaistas: atsakomybė. Aš esu atsakingas, todėl turiu galimybę situaciją pakeisti. Jei vaidinu auką, per kurią sunkvežimis važiuoja, tada nieko padaryti negaliu. Tačiau verta atsiminti- Tu visada esi atsakingas, Tu visada gali ką nors padaryti, kad išspręstum problemą.

Negatyvios emocijos. Žmogus visų pirmiausia yra emocionali būtybė. Galvok kaip tik nori, tačiau ekstremaliose situacijose, emocijos nugali racianalų protą. Tada ir išaiškėja, kas ko yra vertas. Neveltui sakoma, kad norint patikrinti partnerį reikia su juo eiti “obuolių vogt”.

Ekstremalias situacijas patiriame kasdien. Nors jų negalima pavadinti ypatingai ekstremaliomis, tačiau jos visgi priverčia judėti, išeiti už savo komoforto zonos, pasipriešinti tinginystei ir baimei. Tokias situacijas labai dažnai patiria savo tikslų siekiantis žmogus. Vat čia vėlgi išaisškėja, kas ko yra vertas. Ar žmogus tikrai vertas savo tikslų, parodo jo reakcija į pasitaikusias situacijas. Kaip jau minėjau, žmogus- emocionali būtybė, tad susidūręs su nepalankiomis situacijomis, jis jaučia blogas emocijas, kurios ir trukdo siekti tikslų.

Kokios yra tos negatyvios emocijos: pyktis, baimė, pavydas, kaltė, gėda, kaltinimai, savigrauža.

Taip pat negaytyvias emocijas palaiko Pateisinimas ir Racionalizavimas, Per didelis jautrumas. Pateisindamas negatyvią emociją, randu priežąstį jai būti- “Aš turiu teisę pyktį, nes jis tikras ožys, idiotias…” “Aš turiu teisę bijoti, nes ši situacija yra tikrai bauginanti”. Per didelis jautrumas- pernelyg jautriai reaguoju į aplinkos pasisakymus mano atžvilgiu, ypač jei tie pasisakymai neigiami. Tada iškart pradedu pykti ar gėdytis, kaltinti kitus arba save. Pradinis pagrindas negatyvioms emocijos- Kaltė, arba kaltinimai.

Vaistas: Atsakomybė. Kai tik nustoji kaltinti kitus arba save, dėl problemų, dingsta ir negatyvios emocijos. Tai keičia visą požiūrį iš esmės. Lazda turi du galus. Jei prisiimi atsakomybę, įgauni galimybę keisti situaciją. Jeigu esi atsakingas už Tave užgriuvusias bėdas… Valio! Vadinasi turi ir jėgų tas bėdas spręsti.

Kai tik priimi visą atsakomybę už savo gyvenimą, sulaužai visus barjerus vedančius į sėkmę. Tau nebelieka jokių kliučių, nebent tik tos kurias susikursi. O tos, kurios pasitaikys tavo kelyje- tai tik laikini nesklandumai- Tu juk turi galimybę tuos nesklandumus pašalinti. Kai tik prisiimi visą atsakomybę, kardinaliai nukreipi savo dėmėsį nuo bėdų link galimybių, tas bėdas tvarkyti. Taip krypsta ir pastangos, nuo bandymų kažką apkaltinti link bandymų judėti pirmyn.

Tu esi atsakingas, Ką ketini daryti?

Artėja Naujieji Metai. Kai kurie žmonės prieš vidurnaktį atsisės ramiai ir permąstys praėjusius metus. Pagalvos, ką norėtu padaryti per ateinančius. Kai kurie šiuos apmąstymus netgi užsirašys. Bet kam viso to reikia? Ar ne paprasčiau tiesiog gyventi šia diena ir nieko nesitikėti?

Galbūt ir būtų paprasčiau. Galbūt ir laivams būtų saugiau visą laiką stovėti uoste, tačiau ne tam jie buvo statomi. Įsivaizduok, kaip gyvena žmogus, kuris žino, ko nori ir aktyviai to sieka, bei žmogus, kuris gyvena šia diena ir tik pasyviai reaguoja į aplinkos sukeltus dirgiklius. Akivaizdu, kad pirmasis per tą patį laiką pasieks žymiai daugiau. Žinoma, abu šie žmonės nori to paties-  tai galima pavadinti ”geru gyvenimu”. Tačiau vienas žino, kas jam yra geras gyvenimas, o kitas ne. Vienas jau surado būdų kaip tai pasiekti, kitas dar tik trypčioja vietoje. Ir tada jau nebestebina žinios apie 25 metų jaunuolius, vadovaujančius įmonėms, apie 19-mečius, turinčius savo ekologišką ūkį ir sėkmingai ten besitvarkančius.

Dar vienas dalykas. Kartais žmonės mano, jog jiems jau per vėlu, arba jie per seni kažką pakeisti. Galima išgirsti ir tokią frazę” čia reikia talento”. Ištikrųjų visiškai nesvarbu, kurioj vietoj stovi dabar. Tai kas tikrai svarbu – kuria kryptimi judi. Viskas, ko tau reikia, kad sėkmingai įgyvendintum savo sumanymus- tai aiškūs tikslai ir uždaviniai, kurie padės jų siekti.

Tokie patarimai  kaip “dirbk tą darbą, ten geriau moka, arba šitą- ten bus saugiau” mažai kuo padeda apsispręsti. Mūsų protas mąsto klausimais. Norėdami atrasti tikruosius tikslus, turime į pagalbą pasitelkti klausimus. Beje, mes esame labai protingi ir galime bet kokią gerą idėją nuslopinti racionalumu arba “realistišku mąstymu”. Todėl užduodami sau klausimus, turime išjugnti saugiklius tokius kaip: “o ką kiti pagalvos, o kas jeigu nepavyks…”. O dabar imk ir raštu atsakyk sau į šiuos klausimus:

• Ką darytum, jei liktų gyventi pusę metų ir visą tą laiką turėtum gerą sveikatą?
• Kokia veikla užsiimtum jei rytoj gautum milijoną litų?
• Kokia veikla užsiimtum, jei žinotum, jog visada pasiseks?
• Kokia veikla natūraliai traukia tavo dėmesį?
• Kokio dalyko tau patinka mokytis?
• Kokias problemas sprendi geriausiai?

Siekiant atrasti savo gyvenimo kryptį galima eiti dviem keliais: pačiam skaityti knygas, ieškoti klausimų ir metodų kaip šie, arba tiesiog ateiti pas žmogų, kuris tai jau yra padaręs. Aš pats ėjau sunkesniu keliu, ir pamačiau, jog buvo galima sutaupyti daug gražaus laiko.  Tad tau spręsti, kokį kelią pasirinkti.

”Žmogui, kuris žino kur eina, pasaulis duoda kelią” D.D. Džordanas.

Žmonės manęs klausia: Ar užsiimti mėgstama veikla ar ta, kuri duos pajamų?

Ar žinote, kuo skiriasi daug pasiekęs ir mažai pasiekęs žmogus? Pastarasis savęs dažniausiai klausia: “Ar tai įmanoma?”, kitas nuolat savęs klausinėja: “Kaip tai padaryti?”. Daug pasiekę žmonės, nesuka sau galvos dėl to, ar jų norai įgyvendinami, ar  jie  realūs. Jie tiosiog priima savo norus kaip tiesą ir nuolat ieško kelių, kaip tuos norus paversti tikrove. Dažnai nutinka taip, kad aplinkiniai sako tokias pastabas: “tau nepavyks, tai nerealu, visiška nesamonė..” ir t.t. Tik dažniausiai jas sako tie antrieji, kurie negali pasigirti pasiekimais. O kai žmogui pasiseka, jie vėl pasirodo, tik sakydami: “visada tavim tikėjau..”

Todėl renkantis ką daryti, pirmiau siūlyčiau atsižvelgti į savo norus, o vėliau ieškoti būdų, kaip juos paversti realybe. Užtenka pradėti ieškoti ir net nepastebėsi, kaip į tavo rankas paklius reikiamos knygos, sutiksi tau naudingus žmones, kurie patars, apskritai- atrodys, jog visas pasaulis susimokė ir stengiasi padėti. Didžiausias džiaugsmas nutinka tada, kad kai manei, jog tavo norai gali būti įgyvendinti per kokius 5 metus, pasirodo įmanomi jau ir po 3 metų ar dar greičiau.

Kodėl taip yra?

Daugiausia pajamų gauna tie žmonės, kurie yra savo srities specialistai ar bent jau profesionalai. Pagalvok, ar lengva tapti srities, kurios nekenti, specialistu? O ar lengva tapti profesionalu srityje, apie kurią nuolat galvoji, domiesi, kalbiesi net nesusimastydamas, naturaliai? Taip jau yra, kad visada būsi geresnis ten, kur tau patinka. Toks žmogus visada perskaitys dar vieną knygą, pažiūrės dar vieną filmą ir taip kasdien taps geriausiu savo srityje. Tokiam žmogui pirmadienis yra tokia pati diena kaip ir penktadienis ar šeštadienis, nes jis neskirsto savo gyvenimo į “darbas” ir “pomėgiai”.

Tad, atsakydamas į klausimą, sakau: geriau užsiimk mėgstama veikla, nes tik ji duos pakankamai pajamų.